Šis senas vokiečių kalbos žodis puikiai apibrėžia ir mūsų veiklą bei tai, ką mėgstame. Ramybė, gyvybė, spalvos – visa tai tikrai rasite ten, kur stūkso medžiai. Nesvarbu, ar tai būtų gaivus Nidos pajūrio pušynas, ar šimtametė Labanoro giria.
Medžiai – visai kaip žmonės – gyvenimo pradžioje per storą samanų sluoksnį išleidžia laibą kamieną ir stiebiasi, kol sustiprėja. Suaugę jie tampa džiaugsmu akims, gaiviu oro gurkšniu, pavėsiu nuo kaitros ir namais kitiems miško gyventojams. Nugyvenę savo amžių jie paguldo storą kamieną ant tų pačių samanų ir užleidžia vietą dygti naujiems stiebams. Toks yra nuostabus gamtos ciklas.
O kodėl neprikėlus puikaus miško galiūno naujam gyvenimui? Tiek pelkėje šimtus metų išgulėjęs ąžuolas, tiek šakomis ar rievėmis nusėtas uosis gali atgimti mūsų namuose kaip stalas, lentyna ar kitas interjero elementas, kuris tarnaus ir džiugins dar daugybę metų.
